2010 m. kovas 15 d., pirmadienis

Rasos atsiliepimai

Išlipus iš lėktuvo, supratau, kad atsidūriau kitame pasaulyje. Čia žmonių kalba tokia graži, tarsi paukščių čiulbėjimas. Vietiniai nežino, ką reiškia būti niūriam ar pykti. Visi visąlaik linksmi, mandagūs, paslaugūs.
Iš pradžių viskas atrodė kaip labai tikroviškame sapne, bet dabar po truputį pradedu suprasti, kad tai – nuostabi realybė.

Anksčiau Japoniją įsivaizdavau truputį kitaip. Daugiau žalumos, visokiausių japoniškų sodų, tradicinių namelių ir mažiau dangoraižių. Tokijas – tiesiog milžiniškas didmiestis. Bet jei pažvelgsi giliau, pamatysi, kas iš tikrųjų slepiasi už tų didžiulių dangoraižių.
Mes jau čia gyvename antrą savaitę. Turėjome progas įsitikinti, kad oras čia nenuspėjamas. Vieną dieną šaltą, kitą sninga, o trečią – šilta ir saulė šviečia. Per šį laiką spėjome pasitreniruoti pas daugelį sensėjų. Man apie juos susidarė labai skirtinga nuomonė. Došu, Aikido įkūrėjo anūkas, yra tiesiog Došu. Apie jį papasakoti taip paprastai negali. Reikia pačiam pas jį pasitreniruoti.

Rasa Milaknytė

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą